Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau.

Sistemos derinimas 2.2

Chebra tiksliai žinojo ko Gvidui reikėjo: vyno, sūrio ir nuoširdžių patarimų.

Įpusėjus gelbėjimo operacijai, Gvidas nesugebėjo atsispirti „auksinių“ širdžių pastangoms suderinti Garsę į geidžiamiausią pasaulio šedevrą. Remdamiesi savu grožio supratimu, vienas puolė pūsti Garsės išlaisvintą iš virvių dešinę koją, kitas pūtė jos kairę krūtį, o trečias, užrietęs kitą koją ant jos sprando pritvirtino ją su permatoma lipnia juosta.

Įsiaudrinęs chebros vyriausias meno žinovas netyčia pradūrė gražuolės sėdmenis, kurie pradėjo lėtai leisti orą. Žinovas užtikrino Gvidą, kad čia nieko baisaus, kadangi piešiama bus iš priekio. Likusieji dažė, tepliojo Garsės "kūną" taip kaip jiems atrodė geriau derės, o visų šauniausias, pripirkęs lėlės atsarginių dalių, nutarė pakeisti jau dabar beviltiškai sudarkytas tam tikras Garsės formas. Nepaisant to, kad tos atsarginės dėtalės buvo skirtos juodaodei lėlei, jis entuziastingai tęsė darbus – „menas yra menas“.

Gvidui po devintos taurės raudono vyno visi šie Garsės išvaizdos pakitimai atrodė kaip tikras išsigelbėjimas nuo paralyžuojančios stagnacijos – žingsnis į priekį, stulbinantis vaizdas, geriau negu ankščiau! Chebra vienbalsiai pritarė ir išsiskirstė.

DERINTOJAS (tęsinys)

DERINTOJO MENTALITETAS – Nepaisant, kad garsas yra karalius, derintojo požiūris į teisingą – tikrą garsą gali būti taip pat kontroversiškas, kaip ir į objektyvumo – subjektyvumo užburtą ratą. Mano įsitikinimu, objektyvi garso analizė yra patikimesnė, negu subjektyvus vertinimas su sąlyga kad objektyvumas yra organinis, o ne instrumentinis. Mūsų „objektyvios“ ausys ir „auksinis“ protas patikimiau atvers sistemos galimybes, negu emocinga muzika arba analitinė technika. Patikimas derintojas, pirma, derina sistemą naudodamas jam gerai žinomus garsus, o po to derina sistemos garso tinkamumą klausytojui prie jo muzikos ir jausmų – objektyvus garsas mums neturi būtinai patikti, bet mūsų muzika visuomet!

Esu patyręs daugybę kartų, kad atbulinė tyrinėjimo eiga nepatenkina tolimesnių klausytojo lūkesčių – emocijos nuslepia sistemos ligas kurios laikui bėgant pavers „gražią“ muziką gražiu lavonu.

Derintojas privalo pademonstruoti ir pakartoti visus garsinius pakitimus, įtraukdamas sistemos šeimininką į rezultatų vertinimą ir galutinių sprendimų priėmimą.

Patyręs („auksinio“ proto) derintojas paaiškina klausytojui „Liaudies Žinovų“ mitus ir apgavystes:

„Matavimo duomenys yra reikšmingi garso tikrovės indikatoriai“. – Matavimai parodo labai mažą muzikinio paveikslo dalelę. Didžiausia jų nauda yra elektroninių komponentų derėjimo nustatymas.

„Nauji garsai asocijuoti su sistemos komponentų ar sąlygų pakitimais yra geras reiškinys“. – Dažnai sistemos permainų sukelti pakitimai yra siaurų specialiųjų efektų paryškinimas ir nieko bendro neturi su „HiEnd“.

„Per dvi minutes įvertinsime garso tinkamumą“. – Kompleksinėje muzikoje yra per daug garsinių ir muzikinių niuansų, kad visus juos ištyrinėtume per trumpą laiką.

„Girdime tik komponentų niuansus“. – Tiesa yra, kad girdime viską: kambarį, elektrą, baldus, sujungimus, gatvę ir savo pagirias.

„Galima lyginti vieną komponentą su kitu sukeičiant juos sistemoje“. – Kiekvienas komponento pakeitimas veikia kitus ir faktiškai sukuria naują sistemą, kurią prieš bent kokį vertinimą reikia suderinti iš naujo. Apie tai plačiau derinimo eigoje.

„Komponentų gamintojo reklama ir vartotojų atsiliepimai yra patikimas komponento kokybės rodiklis“. – Reklama yra tik galimo komponento tinkamumo, mūsų sistemoje, rodiklis.

„HiEndas, BOSE 901“. – Viena iš geriausių reklaminių apgavysčių „HiEndo“ istorijoje. Apie tai plačiau derinimo eigoje.

„Galime suderinti sistemą be gyvo garso sąvokos“. – Jeigu deriname vieną dirbtinumą su kitu, neatrasime sistemos „HiEndiškumo“. Prisiminkime: gyvas - tas kas yra, dirbtinis - tas ko nėra.

„Muzikantai yra geriausi garso kokybes vertintojai“. – Pagal ne vieną akustinės psichologijos tyrimų, jie buvo prasčiausi iš skirtingų profesijų, aukštą išsilavinimą turinčių atstovų. „Audiofilo“ lūkesčiai skiriasi nuo muzikantų rūpesčių.

„Galingesnė technika skamba geriau“. – Suderinta technika skamba geriau.

„Kuo daugiau detalių girdime, tuo geriau“. – Kuo daugiau spuogų ir šlakų įžvelgiame ant gražuolės veido, nėra geriau.

„Kuo garsiau tuo geriau“. – Kai peržengiame tam tikrą ribą, girdime blogiau.

„Mark Knopfler įrašai yra labai geri. Jie tinka derinimui“ – O kas žino, kaip iš tikrųjų skamba Knopfleris?

„HiEndas yra tik auksinėms ausims“. – „HiEndas“ yra protingoms ausims.

„Auksinės ausys gali nurodyti sistemos šeimininkui kas jam yra geriau“. – Galutinis ir neginčijamas sistemos garso vertintojas yra pats šeimininkas.

„Geriau derinti su chebros pagalba“. – Taip, bet nedrausmingas grupinis derinimas yra kaip grupinis seksas arba politinės partijos suvažiavimas: daug veiksnių, daug šūkavimo, daug alaus, bet po visko, niekas neišsisprendžia ir niekas nepagerėja.

DERINTOJO PASIRUOŠIMAS - Derintojas turi turėti nors vieną garsinio testavimo įrašą ir kelis, „AR TU GYVAS“ muzikinius pavyzdžius. Kaip minėjau, mano mėgiamiausias garso efektų analizės įrašas yra Stereophile Test CD 2. Šis įrašas turi garso dinamikos, apimties, tono tikrumo, erdvės, rezoliucijos, tonalinio balanso, kambario stovinčių bangų ir daugiau lengvai įsimenančių garsų, be kurių derinimo darbas būtų sunkiai įveikiamas (bet įmanomas).

Muzikos įrašus derintojas renkasi pagal skonį, žanras nėra svarbus – svarbu, kad tie muzikiniai pavyzdžiai patvirtintų garsinio testavimo atradimus ir tenkintų derintoją garso muzikalumu.

Sistemos šeimininkas turi garantuoti derintojui, kad komponentai buvo tinkamai „burn in“ ir „pašildyti“ prieš bet kokius kitus veiksmus.

„Burn in“ (įdeginti informaciją ar tapatybę) yra amerikietiškas žargonas reiškiantis naujo komponento funkcijų ir parametrų stabilizavimo procesą, praleidžiant tinkamą audio signalą. Tipiškai „burn in“ trunka tarp 100 ir 400 valandų ir ilgiau, bet geriausia yra paisyti gamintojo nurodymų.

Ką faktiškai patiria komponentai per „burn in“ laikotarpį yra diskutuotina, bet nelabai svarbu. Įsivaizduoju, kad vyksta kažkoks molekulinis elektro-magneto-termo-fizinis tarpusavio funkcinis susiderinimas – prasitrynimas, prasitempimas kolonėlių, stovų atžvilgiu ir elektronų „tako“ pramynimas, prasivalymas, elektroninių komponentų (ir kabelių) atžvilgiu.

„Burn in“ nėra komponentų šildymas ir nieko bendro neturi su garso temperatūra.

Svarbiausia, kad tiktai po „burn in“ mes išgirsime komponento pastovų skambesį, kuris nesikeis, jeigu pakankamai dažnai naudosime garso sistemą.

Prieš „burn in“ komponento garsas yra išėjęs iš rikiuotės taip, kad neįmanoma derinti: šiltas sulietas garsas, suvaržytas tono balansas ir erdvė, nedinamiškas. Komponentas gali elgtis kaip „gražus lavonas“, kol „burn in“ jį prikels (kaip kokį Frankenšteiną).

„Šildymas“ yra didžiąja dalimi, komponento terminio stabilizavimo procesas, kuris nutinka kiekvieną kartą, kai mes „užkuriame“ sistemą po tam tikros pertraukos. Jis trunka 1 valandą ir daugiau. Garsinis efektas, šildymo laikotarpyje yra panašus į „burn in“.

Neapsimoka nei derinti, nei kritiškai klausytis sistemos jeigu komponentas yra „šaltas“ arba nepatyręs „burn in“ (nebent klausytoją yra užvaldęs stiprus mazochistinis potraukis).

Vėliau, Deriname!

Iki geresnio garso. Algirdas.

B.A: Jeigu jūsų nesuderinta sistema skamba gerai, tai kalti esate jūs patys. :)


« Atgal