Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau.

Ar tu gyvas 3.3

Hi Enderiai su pasibaisėjimu stebėjo naujos ir įtakingos sektos susiformavimą - „Technogalviai“. Šie audiofilai užsimojo matuoti muzikos grožį, jaudulį, organiškumą, meną ir sielą.

Po nuoseklių abiejų karvės galų išmatavimų (įskaitant blynus), jie išgalvojo tam tikrus aparatūros parametrus, kuriuos garbino daugiau nei gyvą garsą.

Viena matavimų nuvarginta karvė (kuri jau buvo neblogai pramokusi lietuvių kalbos) supykusi užbliovė: „nustokit matuoti, pradėkit klausyti“. Technogalviai atrėžė savo šūkiu „geras matas, geras garsas“. Toks fanatiškas tikėjimas jų net neįpareigojo klausytis jų pačių kūrinių - komponentų projektavimas tapo panašus į virtuvinių receptų rinkinį. Buvo lengva suprasti, kodėl šių šabloniškų komponentų garsai nuolat džiugino daug virtuvių lankytojų. Vis dėl to, Technogalviai negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl tam tikri (pigesni) „prastesnių “ matavimų komponentai skambėjo žymiai tikriau nei parametrų žvaigždės.

DINAMIKA (tęsinys)

LAIKO DOMENAS - Muzika yra kompleksinis dažnių ir energijos audinys (ne atskirų garsų kolekcija), kurio vientisumas, veržlumas, skverbumas, priklauso nuo atitinkamo laiko jungiklio. Visi esame matę nevykusiai spausdintus spalvotus paveikslus, kurių sudėtinės spalvos (raudona, žalia, mėlyna) ir kontūrų linijos nesueina į vieną tašką – paveiksle sunku įžvelgti pavaizduotas formas, solidumą, energiją, trimatumą, erdvę ir tikrąsias spalvas. Mūsų protas tiesiog nepripažįsta tokio atvaizdo tikru.

Taip girdime ir muzikos garsus, jeigu garso dažnių bangos nėra suvestos laiku į vieną klausytojo tašką. Prisiminkim, kad lazerio koherentiška galia veikia tuo pačiu principu.

Pvz.: saksofono tonalinis balansas (spalva) ir savitas garsas nukentės sistemoje, kurioje aukštesnės juostos garsai (obertonai) pasieks klausytoją anksčiau nei žemesnės (tonas). Saksofono garsas bus tonaliniai, nerealiai paaukštintas – obertonai bus atsiskyrę nuo tono. Pabandykim įsivaizduoti, kaip dinamiški, trimačiai („trilaikiai“) garso energijos „gaubliai“ subliukšta, kai jų sudėtiniai garso komponentai atsiskiria vienas nuo kito į nerišlias dalis ir virsta dvimačiais („dvilaikiais“) - mikrodinamika tampa neryški, miglota, minkšta.

Elektroniniai komponentai, filtrai, kabeliai gali perduoti muzikinius signalus netinkamu laiku ir neigiamai įtakoti dinamiškumą. Pvz.: tarpblokiniai kabeliai savo induktyvumu, reaktansu, varža, fizine forma ir medžiaga gali traktuoti aukštųjų dažnių signalus fiziškai ir elektriškai skirtingai nei žemųjų. Rezultatas - kompleksinio signalo koherentiškumas, rišlumas yra suskaldytas. Panašiai nutinka, kai sujungiame komponentus pakankamai skirtingų parametrų (gamintojų) kabeliais.

Kitas žinomas laiko domeno trikdymas yra signalo perėjimas ( paskirstymas ) nuo vienos dažnių juostos į kitą („crossover“) – vienos juostos aktyvumo pabaiga nesutampa su kitos juostos pradžia.

Muzikos tariamas greitis, skaidrus ritmas yra neišvengiamai susiję ne tik su komponentų vidinio laiko domeno išlaikymo, bet ir su pašalinių vibracijų ir atspindžių valdymu. Pvz.: kambario paviršių atspindžiai, susijungę netinkamu laiku su pirminėmis garsiakalbių bangomis, jas daugina, iškraipo arba tiesiog suryja - muzikos žingsniavimo ryškumas sutrinka, nes reikiamo takto signalas gali iš viso nepasiekti klausytojo arba trumpas garsas užuot sustojęs ir kitas prasidėjęs dar tvyro kambario erdvėje ir akustiškai užgožia sekančio takto pradžią. Ritmas tarsi sulėtėja. O ką galime pasakyti apie bandymus, tame kambaryje, atkurti harmoninę struktūrą, erdvę, dinamiką?

Šiuo atveju, sėkmingą sistemos potencialo išvystymą lemia ne tiek komponentų kokybė, kiek kambario garso sugeriamu medžiagų, stovų, stalų, kolonėlių vietos, derinimas.

Panašus neigiamas efektas atsitinka su kolonėlių sienelių vidaus vibracijomis, kurios gali žalingai sąveikauti su garsiakalbių stiprintuvo įdiegtais virpesiais.

Fizinė vibracija žymiai veikia visų komponentų (įskaitant kabelius) laiko domeno veiklą. Stovų, stalų, kabelių ir įrašų fizinės stabilumo priemones tampa itin svarbiomis sistemos dalimis, kurios lemia komponentų potencialo išvystymą arba žlugimą. Pvz.: netinkamas stalas gali sugerti super brangaus ir ultra kokybiško komponento bosinius smūgius ir paversti juos minkštais, miglotais, pigiais.

PSEUDO DINAMIKA

„HiEndo“ aspirantai neretai sumaišo sistemos tikrą dinamikos, greičio, ritmo, veržlumo išraišką su midfaiškais dirbtinių efektų sprendimais:

  • „Transiento“ pradinis kraštas yra elektroniškai kompresuotas ir neleidžia obertonams (muzikalumui) pilnai išsivystyti. Ritmas pasirodys kietesnis, spartesnis, bet mažiau muzikalus.
  • Kolonėlių tonalinis balansas yra per šviesus. Tai yra šilumos zonos trūkumai arba padidinti aukštieji dažniai. Muzika tampa aiškesnė, dirbtinai tyresnė.
  • Paryškinti aukštieji bosai arba prijungtas „subwoofer“. Pastarasis dažnai sudarko dinaminį rišlumą ir kenkia visoms gyvo garso savybėms. Ritmas garsiai sulėtėja.
  • Stiprintuvas per daug slopina žemųjų amplitudę („damping faktor“). „Wooferis“ per greitai pradeda ir sustoja. Muzika tampa suvaržyta, sausa.
  • Garsiakalbių judesių ribojimo faktorius („Q factor“) yra per žemas. Atrodo, kad ritmas kiečiau žingsniuoja pamiršdamas muziką.
  • Per trumpi kabeliai (mažiau varžos) mažina sistemos „Q“.
  • Kabeliai nepraleidžia reikiamų žemųjų arba juos perduoda pavėluotai. Aukštieji pasiekia klausytoją ankščiau, paveikdami tonalinį balansą ir ryšlumą.
  • Kambarys suryja apatinius dažnius arba padidina viršutinius. Mažų kolonėlių ritmas gali skambėti greičiau didesniam kambaryje.
  • Stovų, stalų poveikis sugeria šiluminius dažnius. Garsas pasterizuotas.
  • Konsultantas pataria pirkėjui groti garsiau. Trūkumai garsėja.

Šie metodai tiktai užmaskuoja tikruosius sistemos trūkumus. Laikui bėgant jie toliau kankins pirkėją (klausytoją), kuris vėl bus pasiruošęs finansuoti kitos nesėkmės įgyvendinimą.

Vienintelis būdas apsisaugoti nuo gražių, neretai matavimais pagristų ir brangiai kainuojančių klastočių yra klausyti tikros gyvos, net ir gatvės muzikanto muzikos natūralios dinamikos, veržlumo, energijos, spalvų grožio ir lyginti su patikimo įrašo atkurtu garsu.

„HiEndo“ trūkumų pašalinimo metodai visuomet pasiūlys natūralesnius ir tikresnius sprendimus nei dėmesį traukiantys spec. efektai.

Jau priartėjom prie nepaprastai reikalingo ir kupino netikėtumų - sistemos derinimo. Pradėdamas naują ciklą, noriu padėkoti visoms nuostabių balsų karvėms, kurios palaikė mane iki šiol ir pažadėjo garsiai subliauti jeigu užgiedosiu kažką ne taip.

Iki geresnio garso. Algirdas.

B.A: Nemažos Technogalvių pastangos išmatuoti karvės krentančio blyno muzikalumą galų gale virto šūdu. :)


« Atgal