Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau.

Sistemos derinimas 1

Pripažinimo ištroškęs gatvės tapytojas (ir pigaus, bet gero vyno vertintojas) Gvidas (vardas pakeistas, kad apsaugoti nuo pavyduolės žmonos) užsimojo nutapyti šedevrą, kuriuo galėtų didžiuotis ir kuris pelnytų jam žmonių pagarbą.

Jis nutarė nutapyti gražiausią nuogos moters paveikslą, kuris „vežtų“ žiūrovus. Netrukus, Gvidas susidūrė su netikėta kliūtimi: kadangi buvo neįpratęs derinti ir tapyti gyvų modelių visi jo bandymai įgyvendinti savo svajonę baigėsi nesėkme.

Apimtas desperacijos Gvidas suprato, kad jis niekuomet nesuras tobulo gyvo modelio, kuris ne tik jį įkvėps, bet ir įkūnys jo vaizduotės idealą. Dar vieną taurę čilietiško vyno išgėrusiam Gvidui dingtelėjo į galvą, kad patikimiausias sėkmės garantas - dirbtinis modelis. Jo įvaizdį jis galėtų pilnai (be jokių atsikalbinėjimų) kontroliuoti ir lengvai paversti „gyvu“ paveikslu.

Karštligiškai ieškojęs ir visokio plauko reklaminių žurnalų prisipirkęs Gvidas pagaliau atrado!

Putli burnytė, apvalios formos, nepakartojamą pozą. Buvo meilė iš pirmo žvilgsnio – svajonių idealo išsipildymas. Ji buvo gražiausia pripučiama lėlė, kurią Gvidas buvo kada nors matęs. Ir pigesnė negu gyva!

Slapta atgabenęs lėlę į savo palėpę, kaifuojantis Gvidas ją nedelsiant pripūtė, apšvietė specialiomis modeliavimo šviesomis ir atsikimšęs savo geriausio vyno bonkę pakrikštijo lėlę „Garse“.

Gvidas buvo pasiruošęs derinimui.

SISTEMOS DERINIMAS - Būtu naivu tikėtis, kad prisipirkęs įvairių brangių automobilių detalių ir nesuderinęs tų detalių vienos su kita, taip pat su galutinio vartosenos tikslu, įsikarščiavęs pirkėjas sukomplektuos kokybiškai važiuojantį ir išvaizdų automobilį, kuris atspindėtų pilną užmojo kainą.

Logiškiau būtų pirmiau įsigilinti į mechaninį, elektrinį ir sisteminį komponentų suderinamumą, kitaip rezultato potencialas bus abejotinas arba visai neįgyvendinamas.

Dar keisčiau būtų užuot pakeitus netinkamas detales tinkamomis, pirkti daugiau, geros kokybės bet nesuderinamų detalių ir jas perdirbinėti. Viso to rezultatas - neprognozuojamas, brangus ir dažnai tikslo nepasiekiantis chaosas.

Būtent taip ir elgęsi specialiųjų efektų ieškantys „HiEndo“ aspirantai su savo muzikinio garso atkūrimo technika.

Tai kas tas derinimas? Tai yra sistemos tapatybės ir potencialo atradimas. Kita vertus yra panašu į krepšinio komandos „sustygavimą“.

Atsinešus garso aparatūrą į namus ji tampa sistema, kai ją pastatome kambaryje ant stalų ar grindų, sujungiame ją su elektroniniais, akustiniais ir maitinimo kabeliais, parenkame mūsų klausymo vietą, išsirenkame įrašą ir klausomės.

Vyksta sąveikavimas tarp visų sistemos komponentų – aparatūros blokai ir sujungimo kabeliai įtakoją vienas kitą ir padeda arba trukdo jiems pasireikšti. Garso bangos sąveikaudamos su kambario plokštumomis, baldais ir dekoracijomis savo vibracijomis irgi įtakoja tą pačią aparatūrą, kuri jas sukėlė. Aišku, nepatyręs klausytojas net nenutuokia, kad čia veikia paprasčiausi fizikos dėsniai – kad net ir jo pasirinkta klausymo vieta keičia jo suvokiamą sistemos garsą!

Šie visi garso atkūrimo „žaidėjai“ turi būti „sustyguoti“ taip, kad komanda ne tik leistu išvystyti jų individualų potencialą, bet ir komandinis žaidimas taptų daug pajėgesnis nei individualūs sugebėjimai.

Pradedant naują ciklą, noriu pabrėžti, kad jis atspindės tiktai mano nuomonę ir patirtį. Jeigu jūsų sąžiningi atradimai skirsis nuo mano (aš esu klydęs daugybę kartų), tai pasidalinkite jūsų įspūdžiais su kitais aistruoliais – prisiminkime, kad derinimas yra kelionė, o ne stotis.

Mano patirtis byloja, kad dauguma sukomplektuotų „HiEnd“ sistemų atskleidžia klausytojui tik 30% - 50% galimo potencialo. Po sisteminio derinimo – 70% - 80% potencialo, o po „fine tuning“ – 90% - 95%. Galimo 100% neverta ieškoti, nes sistemos tapatybė jau dabar bus taip solidžiai išreikšta, kad papildomi pagerėjimai bus sunkiai apčiuopiami (bet įmanomi).

Galime daryti išvadą, kad viena brangi (su parametrų žvaigždėmis) sistema funkcionuojanti 30% pajėgumu gali nusileisti vidutiniokams, kurie duoda 95%. Taip pat kaip ir su krepšinio komandomis!

Apsimoka derinti.

Jau dabar suvokiame, kad šimtai komponentų fizinių, elektroninių, klausytojų skonių ir aplinkos sprendimų gali paversti derinimą į beprotiškai netikslų „meną“. Mokslas, deja, nepadeda ir tiesiog nesirūpina geru garsu. Prisiminkime, kad „HiEndą“ sukūrė ir varo aistra, o ne parametrai.

Mokslas dar nematuoja muzikos organiškumo, autentiškumo, jaudulio ir jos beribių sluoksnių reikšmę. Mokslo įnašas į „HiEnd“ dažniausia pasireiškia tų „audiofilų“ (aistringų muzikos giliosios realybės ieškotojų), kurie yra ir mokslininkai, dėka. Jų teorijų rezultatai yra (hienderių ausyse) pastoviai nepastovūs. Pvz.: bandymai elektroniškai derinti garsą klausytojo vietoje („digital equalizer“) dažnai nesulaukė visuotinio pripažinimo – muzika virsdavo nuobodžiu (bet korektišku) garsu.

Tai kas derina? Daug kas mano, kad audio salono konsultantas turėtų sudėlioti naują techniką jūsų namuose taip, kad jūs „ausymirksniu“ patirtumėte muzikinę nirvaną. Bet tai praktiškai neįmanoma. Konsultantas nėra jūsų kailyje ir jis neišgyvena ką jūs jaučiate savo kambaryje su savo muzika. Jo pareigos yra suteikti jums suprantamos informacijos apie komponentų galimybes, jų individualią įtaką sistemoje, sukomplektuoti ir demonstruoti kelis galimus variantus, kurie derės su kliento skoniu, aplinka ir kišene. Be to, jis turi užtikrinti kliento emocinį saugumą su atitinkančia nesklandumų pašalinimo garantija, technikos keitimo lengvata ir visą parą veikiančia psichologine pagalba.

Tai kas derina? Ogi pats „audiofilas“ (kuris po pirmojo sėkmingo derinimo tampa įšventintas „HiEnderis“). Jis geriausia pažįsta savo aplinką, skonį, poreikius, kaifuoja dėl menkiausio ankščiau neišgirsto subezdėjimo. Be to, jis žino, kad nevykęs garsas gali tapti efektinga šeimos kankinimo priemone ir pagrindine nesantaikos priežastimi. Jis privalo gerinti garsą

Kitas svarus argumentas derintojo-„audiofilo“ naudai yra kad sistemos tikroviško garso atradimas (derinimas), užtrunka tipiškai porą mėnesių (arba visai nesibaigia), kurių pašalinis asmuo negalėtų praktiškai paaukoti.

Pati svarbiausia priežastis turbūt yra gyvenimo kokybės pagerėjimas – psichologinė medicina pripažįsta, kad žmonės užsiėmę aistringu ir nuotykių kupinų hobiu, gyvena sveikiau, žvaliau, linksmiau ir ilgiau nei konservuotų grybų stebėtojai.

Apsimoka derinti pačiam.

Kitą kartą apie derintojo derinimą.

Iki geresnio garso. Algirdas.

B.A: Kas sieja Garsę su garsu? :)


« Atgal